Dažniausi klausimai, kuriuos užduoda pacientai, neseniai išgirdę AS diagnozę
Atėjus pas gydytoją reumatologą paprastai kartojasi ta pati istorija: vizitui skirtas laikas yra trumpas, o jūsų klausimų sąrašas – ilgas. Todėl pateikiame keletą dažniausių klausimų, kuriuos užduoda AS diagnozę išgirdę žmonės.
Kaip galite būti tikri, kad tai AS?
AS yra įtariamas jaunesniems pacientams, kenčiantiems dėl lėtinių nugaros skausmų ilgiau nei kelis mėnesius. Kadangi tik 1 iš 20 tokių pacientų iš tiesų serga AS, gydytojui dažniausiai reikia ieškoti papildomų užuominų, patvirtinančių įtariamą diagnozę. Nugaros skausmas, susijęs su AS, vadinamas „uždegiminiu nugaros skausmu“, kurį dažniausiai lydi sąstingis, stipresnis ryte, po poilsio arba naktį. Simptomai dažnai sumažėja mankštinantis arba vartojant priešuždegiminius vaistus.
Norint tvirtai diagnozuoti ligą, be fizinės apžiūros, verta atlikti papildomus kraujo tyrimus, rentgeną bei kitus instrumentinius tyrimus ir kreiptis į reumatologą.
Ar diagnozės patvirtinimui reikalingas magnetinio rezonanso tyrimas?
Tai vienas iš naudingiausių įrankių, leidžiančių tvirtai diagnozuoti AS, ypač kryžmens sąnarių skenavimas. Šis tyrimas skiriasi nuo standartinio apatinės nugaros dalies (juosmeninės stuburo dalies) skenavimo, kuris naudojamas ieškant skausmo priežasties juosmens srityje. Standartinio magnetinio rezonanso tyrimo gali nepakakti AS diagnozavimui.
Kas yra HLA-B27 testas?
Tai kraujo tyrimas dėl HLA-B27 geno, kuris gali būti susijęs su AS. Kadangi daugelis AS sergančių žmonių turi šį geną, tai gali būti labai naudinga diagnozei nustatyti. Tiesa, yra ir visiškai sveikų žmonių (8 proc.), kurie turi šį geną, bet niekada nesusirgs AS. Taigi geno turėjimas nebūtinai reiškia AS ligą. Šis tyrimas naudingas diagnozės patvirtinimui, kai jau yra rimtas įtarimas dėl AS.
Ar galėsiu turėti vaikų sirgdamas AS?
Taip. AS ir dauguma ligos gydymui vartojamų vaistų nekenkia vaisingumui. Kai kurie, bet ne visi gydytojai gali patarti moterims nėštumo metu nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą. Geros naujienos, kad nėštumo metu AS simptomai dažnai susilpnėja.
Gali reikėti imtis tam tikrų atsargumo priemonių gimdymo metu (ypač jei planuojama epidūrinė nejautra) ir pasitarti dėl vaistų vartojimo žindymo laikotarpiu.
Ar mano vaikai taip pat sirgs AS?
Nebūtinai. Nors genetika turi didelę įtaką AS atsiradimui, taip pat svarbūs ir kiti veiksniai. Jei AS serga tėvas ir jis turi HLA-B27 geną, tikimybė, kad genas bus perduotas jo palikuoniams, yra 50 proc. O ir paveldėjus šį geną rizika susirgti AS – nuo 6,9 iki 27 proc. Taigi rizika susirgti AS HLA-B27 geno turėtojams yra labai maža.
< Informacija parengta bendradarbiaujant su Novartis >
