Atpažinkite AS, kaip įmanoma, greičiau

Svarbiausi klausimai, leidžiantys anksti atpažinti ankilozuojantį spondilitą
Viena didžiausių problemų, susijusių su ankilozuojančiu spondilitu, yra ta, kad diagnozės paieškos kartais užtrunka. Mat ankstyvose stadijose AS simptomai neatrodo labai rimti. Atsiradusį galvos skausmą visada labai lengva suversti vakarykščiai sunkiai kuprinei ar miegojimui nepatogioje padėtyje.
Diagnozę gali padėti nustatyti specifiniai kraujo tyrimai bei magnetinis rezonansas, tačiau šie tyrimai vargiai bus atlikti įprasto sveikatos patikrinimo metu. Pateikiame keletą klausimų, kuriuos būtina sau užduoti, jeigu nerimaujate dėl savo nugaros ar sąnarių skausmų.
Ar jaučiate nugaros sustingimą rytais ir/ar nugaros skausmus naktį?
Mes visi iš lovos išlipame šiek tiek „girgždėdami“. Tačiau jeigu jaučiatės sukaustyti praėjus daugiau nei pusvalandžiui po atsikėlimo arba jums skauda nugarą – atkreipkite dėmesį į šiuos signalus.
Ar jūsų skausmas mažėja judant?
AS skausmas susijęs su sąnarių sustingimu. Ramybės būsenoje sąnariai dar labiau sustingsta, todėl šis skausmais, nei daugelis kitų, gulint ar sėdint nepraeina. Atvirkščiai, atsistoję galite jausti dar didesnį skausmą, bet kai išsijudinsite, jis aprims.
Taigi jeigu skausmą sumažinti jums padeda judėjimas, o ne poilsis, tai gali būti AS.
Ar jums pasireiškia sėdmenų skausmas, pereinantis tai į vieną, tai į kitą pusę?
Jei pastebėjote, kad ilgai sėdint atsiranda iš vieno sėdmens į kitą persimetantis skausmas, nekaltinkite dėl to nepatogios kėdės. AS dažnai sukelia kryžmens sąnarių uždegimą (tose vietose, kuriose jūsų kojos tvirtinasi prie dubens), ir šis skausmas gali būti jaučiamas aplinkiniuose raumenyse.
Ar jūsų sąnariai dažnai skausmingi ir/ar pastebimai patinę?
Pastebimas kelio ar kulkšnies sąnarių patinimas gali būti vienas iš akivaizdžiausių ankstyvų AS požymių. Taip pat gali patinti ir kulnas, kur sausgyslės ar raiščiai tvirtinasi prie kaulo. Tai būklė, vadinama enthesitis, ir yra pagrindinis AS požymis.
Patinimas gali apimti ir rankų bei kojų pirštus – šis požymis žinomas kaip daktilitas arba „dešrelės pirštai“..
Ar Jums buvo diagnozuota kokia nors liga, kurią galima būtų susieti su AS?
Jeigu įtariate AS, greičiausiai turite problemų dėl nugaros skausmų, tačiau yra ir kitų iš pirmo žvilgsnio nesusijusių su AS požymių, kurie gali byloti apie padidėjusią AS riziką:
• reaktyvus artritas
• uveitas (rainelės paraudimas ir uždegimas)
• odos psoriazė
• uždegiminis žarnyno sutrikimas (Krono liga arba opinis kolitas)
Ar kas nors sirgo AS ar jam giminingomis ligomis jūsų šeimoje?
Įtarti AS gali padėti ne tik jūsų pačių sveikatos būklė, bet ir šeimos istorija. Jeigu jūsų dabartinėje šeimoje ar ankstesnėse kartose kas nors sirgo AS, tai rimtas signalas ir jūs galite sirgti.
Savo šeimos istorijoje reikėtų paieškoti ir ankstesniame klausime paminėtų ligų, kurios taip pat turi genetinius ryšius su AS. Jeigu jūs patys jomis nesergate, bet sirgo jūsų senelis ar dėdė, turite būti budrūs dėl padidėjusios AS rizikos.
Manau, kad galiu turėti AS – koks kitas mano žingsnis?
Aišku, kad AS diagnozė yra baisi perspektyva. Tačiau kuo anksčiau pastebėsite ligą, tuo anksčiau pradėsite su ja kovoti ir tam prireiks mažiau pastangų. Jei pastebėjote kokius nors anksčiau aptartus simptomus, kuo skubiau pasikonsultuokite su gydytoju.
Ruošiantis vizitui patartina atlikti keletą namų darbų, kurie padės gydytojui greičiau suprasti problemos esmę:
• Nurodykite konkrečius simptomus ir kaip dažnai juos patiriate.
• Apmąstykite, kokiu metu skausmas labiausiai sustiprėja ir kas, jūsų manymu, padeda jį apmalšinti.
• Išsamiai išnagrinėkite savo šeimos istoriją, kad galėtumėte savo gydytojui pateikti išsamų visų AS veiksnių jūsų aplinkoje sąrašą.

< Informacija parengta bendradarbiaujant su Novartis >